patempti

patempti
patem̃pti, -ia (pàtempia), pàtempė K, Š, , 1. tr., intr. Klt tempiant, traukiant padidinti, pailginti, paplatinti: Stalas pàtemptas, svečiai susėdę Krš. Norints ir labai norėjo būt didelis, bet gerai žinojo, ka niekas manęs až ausų aukštyn nepatem̃ps Skrb. Nepatem̃psi arų, tiek duoda Krš. Vištos patemptomìs pagurklėmis NdŽ. Pàtempta (stačia) nosele – dailus vaikelis Šts. Lai patempia zūbus B. Zūbus patempti N. Ironiškai patem̃pti lūpomis NdŽ.
patemptaĩ adv. | prk.: Ta panelė patemptaĩ (neaiškiai, neįskaitomai) rašo Slč. | refl. tr.: Džiumbatė (gyvatė) plauka murzą patempusis ežeru Ggr. Jos smakras pasitempė ir skruostai nelaimingai sudrebėjo .
2. tr., intr. Vkš, Trkn suėmus patraukti, truktelėti, timptelėti: Patem̃pk sijoną žemyn, ir nebūs stibynai pliki Vkš. Senė dėbt akimis į marčią, dėbt ir, trenkusi į pintinę bulvę su peiliu, patempia pasmakrėj skarelės kampus V.Bub. Patempė už skverno – einam šokti . Jis patem̃pia smarkiai pavadžius NdŽ. Susivokė patempti reikalingą virvės galą prš. Atsiguliau ir juntu, tarytum kas vieną koją patempia, kitą koją, paskiau užmiegu . Jis pàtempė (aukštyn) nusmukusias kelnes NdŽ. Paėmė anam už ausies, pàtempė, pàtempė Krp. | Nėra jau pieno, eik patem̃pk (pamelžk) karvę Trg. ^ Susiraukus moterėlė, kai patempia, linksmai gieda (armonika) Škn. | refl. tr. NdŽ, : Pasitem̃pk kelnes, ir nevadins nėkas nusmuktkelniu Vkš. Pirmininkas, aulus pasitempęs, taip pat [varo srutas] J.Paukš.tr. Vgr kiek įtempti, paveržti: Audeklą, kad stipriai stovėtų, patem̃pk J. Nytis palaiduoja, reikia patem̃pt Aln. Patempti (paveržti) presą .tr. timptelėjus pakviesti: Vienas pàtempa šokti, kitas pàtempa – patenkinta be vieno galo Krš. 3. tr. patraukti paviršiumi, pavilkti: Patem̃pk medžius nuo kelio Ds. Patem̃pk dėžę į šalį 1. Kai aš atsitupiu, tai ji patem̃pia [per ledą] man' Krs. | refl. tr.: Žiūriu – vanagas pasitem̃pęs vištą po aviliu, purina LKT157(Grz).slapčiomis pavilkus pasisavinti: Bedarbiuo reik pavogti, patem̃pti maišą į šalį – kaip gyvens? Rdn.kiek pavėžėti, kiek gabenti: Tę, lig anuom kalnu, pàtempė tuos lašinius [ant rogelių] LKT222(Vnd). 4. tr. Ser pajėgti, įstengti tempti, vilkti paviršiumi: Ekėčios pasidarė taip sunkios, kad jis vos pàtempė NdŽ. Šitą vežimą ką tik arkliai patem̃pia Žvr. Ant ledo negalia patem̃pti poras arklių Tl. Menka, nudžiūvusi, neturiu sylos to vaiko patem̃pti Žeml. 5. tr. jėga pavesti: Telyčiūtę kur pàtempei, te ėda, nebrokija Klt. Kas pribėga, pàtempa į šalį, ta ožka tujau šauka Gršl. | refl. tr.: Pasitem̃pęs an šoną, pasakyk jam, kad eitų namo Ėr. 6. tr. pajėgti, įstengti panešti: Ir šio, ir to parduotuvėje paėmiau, nepatempiu V.Bub. 7. tr. 1, Slk, Dv sunkiai ką keliant, nešant, nikstelėjus ir pan. traumuoti: Gyslą pàtempiau kojos, tai negaliu paeit Klt. Kaip griuvau, tai vėl tą pačią koją pàtempiau Krs. Pàtemptos gyslos, jaučiu kaklą Drsk. | refl. tr., intr. 1, Ėr, Krs, Šv: Trynė tą ranką, gydė, bijojo, kad gyslos nebūt[ų] pasitem̃pę Mžš. Pasìtempiau gyslas, kuris laikas nepraeina Slv. Tei sunkiai kilnojant, galia gyslos pasitem̃pt [p]Jrb. Tetis būt da nemiręs, ale jis buvo pasitem̃pęs, mat rąstus kėlė Trgn. 8. tr. ištiesti• Patempiù kojas, šalčiau būva Adm. Žmogus taip nusiminęs žengė paskui velionį ir taip sielvartingai patempė kaklą prakalbai sakyti . | Katinėlis rainas nieko neatsakė, tik pàtempė ilgus ūsus ir ausis pastatė DrskD254. ^ Matai, tinginys – miegta pilvą patem̃pęs Krš. Guliat kaip karvės, subines patem̃pusios Krš. Ko čia veizat krames patem̃pusios! (vištoms) Šts. | refl. tr., intr.: Pasitem̃pęs kojas, galiu būti ilgesnis NdŽ. Stovi pastem̃pęs Lp. Sėdi pastem̃pęs Knv. Galvą patem̃pęs[is] begulįs Šts.refl. pasiręžti: Tiesiai reikia atsistot, pasitempus B.Sruog. Atsigulęs aukštielninkas, jis pasitempė visu kūnu, pasirąžė, nugalėdamas sąnariuose nuovargį V.Myk-Put.pakloti, patiesti: Ant aikštelės pàtempi jau drobulę, nudaužai Vgr. Pàtempė po paklode virvę Šlv. | refl. tr.: Regztį pasìtempa [ant stalo], kaip daba antai tokie tinklai kad yr (apie milo vėlimą) Žlb. 9. refl. Šv šnek. pasistengti: Dirbdamas nesnausk, ale pasitem̃pk biškį Vkš. Kitais metais pasitem̃psi ir prisivysi kitus Upt. Pamislyk – dabar dvidešium ektarų reikt apart, sudrapot, pasėt, o tai tada biškį pasitem̃ptum, nuo saulės tekėjimo iki kol nusės saulė Kp. Mes visi kiek pasitempę, orūs, mandagūs J.Paukš. ^ Iš pono ubagas – tai greit, ale iš ubago ponas – tai da reikia pasitempt LTR(Kp). 10. tr. Pžrl, Žvr, Skr, Dov, Yl šnek. pakarti, pakabinti: Ka pradėjo draskyti šuo vištas, tujau ir pàtempiau į obelę Vvr. Iškamšą pàtempia i tas (piršlio iškamša) kabaruo[ja] Nmk. | refl. BzF187, LC1887,21, , Plv, Šlv, Grg, Kl, Brs, Vkš: Senis pasìtempė po balkiu Šv. Į beržą ir pasitem̃pęs Šts. Norėjo pasitem̃pti po šakos Šv. Pats kuo nepasitempė ant šakos Žem. Mikė buvo mūsų sodžiuj, – kas į galvą atėjo, kas ne, susivaidijo su pačia, išėjo į priemenę ir pasitempė LzP. ^ Pasitem̃pk tu su savo darbais! Jrb. O kad tu pasitem̃ptum! Skr. 11. refl. šnek. paaugti: Par metus pasìtempė vaikas Ėr. Kai reiks pjaut, gal kiek pasitem̃ps [kukurūzai] RdN. 12. intr. šnek. kiek gyventi, pagyventi: Jeigu šita boba nebūtų įnikus į svaigalus, ji būtų patempusi dar dešimtį metelių . | refl.: Jei būtų opieravę, būtų pasitem̃pusi Krš. Pasìtempė metus i mirė Krš. Kiek to boba da pastem̃ps Sug. 13. intr. šnek. padelsti, užtraukti, užvilkinti: Jis liepia pjaut dabar kiaulę, bet aš da noriu patem̃pt lig mėnesio pabaigai Krs. 14. intr. kiek užtrukti, tęstis: Patem̃ps (užtruks šaltis) kokią naktį, i būs po viso arimo Vvr. 15. refl. šnek. pasipūsti supykus, pasišiaušti: Regėjau jį: vaikščioja pastem̃pęs be darbo Kb. Jei tik kas, tai jau užširdo, pàstempė Kpč. Ko tu čia pastem̃pus, ko tu čia širsti?! Lp. Tai dabar toj dar pàstempė, – negerai, matai! Pv. Bernas pastem̃pęs iš puikumo Vlk.
◊ akìs patem̃pęs įtemptai, atidžiai (žiūri, pažiūrėjo): Jie tik pažiūrėjo vienas į kitą akìs patem̃pę Jsv. Akìs patem̃pęs paveizėjo piktai Šts.
ausìs (ausès) patem̃pęs Ds atidžiai (klausosi): Ausès patem̃pęs klausos palitikos – i kas iš to? Krš.
dam̃brą patem̃pti nusiminti, rengtis verkti: Ko čia sėdi, dam̃brą patem̃pęs?! Skrd.
gùrklį patem̃pęs išpuikęs, išdidus: Kurgi – toks ponas: gùrklį patem̃pęs, pažint nebenori Dbk. Gùrklį patem̃pęs – negeras žmogus Str. Priejo, jau matau: pikta, tik gùrklį patem̃pus Slk. | Patempus gurklį nemaža plėčka pilkosios arielkytės gurkso vidury stalo .
kójas (kulnìs) patem̃pti mirti: Kójas patem̃psma visi, čia nėkas neatsipirks Rdn. Mūsiškiai dar negrįžo, ar nepatempė tiktai kur kojų? . Kiškelis [iš bado] patempė kulnis .
luĩšį patem̃pti būti nepatenkintam, susiraukusiam, pykti: Jaunoja sėdi luĩšį patem̃pus ažustalėj Prng.
lū́pą (lū́pas) patem̃pti Rtr, 107, NdŽ,
1. NmŽ būti nepatenkintam, supykti: Kas negerai, ko vaikščioji patem̃pęs lū́pą?! Vkš. Ko lū́pą pàtempei, kas čia ne taip?! Rdn. Ko tep lū́pą pàtempei, kaktą raukai?! Gs. Žiūrėk, boba patem̃pus lū́pą Pn. Užgynė sprogti, i kiek lū́pas patem̃pusių Krš. Sėdi [vaikas] lūpùkę patem̃pęs, nepatenkytas DrskŽ. Kitas šnirpštė, lūpeles patempęs, piktai akelėm delbsėdamas Vaižg. Tai ko stovi patem̃pęs lū́pą kai bėris?! Kt.
2. rengtis pravirkti: Aš tik pasijuokiau, o ji tuoj ir pàtempė lū́pą ir rauda kaip mažas vaikas Ėr. Kad tik tiek, tai tuoj ir patempia lūpą Vv. Nepatiko kas, tai lū́pą pàtempė i bliauja Gs. Da nepradėjau nė barties, o jau lū́pą pàtempei Vkš. Vaikas jau lū́pą patem̃pęs, o ana vis jį trotina (erzina) Švnč.
nósį (nósę) patem̃pti (pasitem̃pti)
1. tuščiai didžiuotis, pūstis: Patem̃pęs nósę ir valkiojas Vvr. Mažame mieste nósės nepatem̃psi – ten yra didesnių ponų Šts. Kur ta šaldrelė eita nósį patem̃pusi? Dr. Ko tu veizi teip nósį patem̃pęs[is] Krtn. Ir spokso kaip giltinė nósę patem̃pęs į aukštą Šv. O paklausus ko kaliniui, niekuomet neatsakys, tik eis nosį patempusi – būsianti negirdinti Žem.
2. labai norėti, geisti: Visi [vaikai] patem̃pę nósis, kad pinigėlių duotai DrskŽ.
pagùrklį patem̃pti nusiminti, nuliūsti: Sėdi pagùrklį patem̃pęs Srd. Išgirdusios tai, moterys tik nustebusios apsidairė, o vyrai patempė pagurklius .
\ tempti; anttempti; aptempti; atitempti; įtempti; ištempti; nutempti; patempti; partempti; pertempti; pietempti; pratempti; pritempti; raztempti; sutempti; užtempti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • patempti — patem̃pti vksm. Patem̃pk sijõną žemỹn …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • patraukti — Rtr, NdŽ, KŽ; SD1133, Lex100, R87, MŽ115, M, L, LL149,151 1. tr. SD1127 traukiant pakišti, pabrukti po kuo: [Arklys] jam an kupros kaip šoko, jį po apačia patraukė, tą žmogų būt sumynęs Snt. | Ėjo pagal gelžkelį, vėjas po traukiniu i patraukė Mžš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patempimas — patempìmas sm. (2) → patempti: 1. Stygų patempìmas NdŽ. Lūpų patempìmas NdŽ. 2. Tum patempimù (timptelėjimu davus ženklą) įlėkė į krautuvę i gavo kiaušinių, varškės Krš. 3. NdŽ, LTEVIII505, Trgn med. tam tikra trauma, distorsija (distorsio):… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • anttempti — anttem̃pti, ia, añttempė žr. užtempti: 1. J, Š Ančtem̃psi an kurpalio, teip išeis puiki, išlenkti, aš pati esu dirbusi medpadžius Pkl. 2. Sermėgą vis kokią ne kokią zuperinę anttem̃psma KlvrŽ. 3. žr. aptempti 2: Jos sijonai siaurai antitempti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptempti — aptem̃pti, ia, àptempė tr. Rtr, Š 1. LL97, Rd aptraukti, apdėti, apsiūti, apkalti ir pan. kuo iš viršaus ar aplink: Milelio aptem̃pdavo an kailinių Sdb. Nuspirkai medžiagos kokios i apìtempei paltelį Klt. Koja [sergančio reumatu] kailiu apsiūta …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitempti — atitem̃pti, ia, atìtempė tr. KŽ; Ser, atatem̃pti, ia, atàtempė Š, attem̃pti, ia, àttempė KŽ 1. atvilkti, atitęsti: Jį atìtempė tie kuliganai prie kelio i visą sumuštą paliko Vl. Atitem̃psu karukus, i sutilps medžiai Vkš. | refl. tr. Š. 2. Vkš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atklapa — ãtklapa sf. (1) 1. kamanų pavadis: Į kamanas sudėjau naujas ãtklapas Kv. Patempti atklapomis galvą S.Dauk. 2. BŽ461 balno kilpos diržas: Prie ãtklapos prisegta balno kilpa J. 3. atvarta, atlapas: Šliurpa kaptono, sermėgos ãtklapos J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atspausti — KŽ; R39, MŽ53 1. tr. R34, MŽ45, N, K spaudžiant atstumti, atidaryti. 2. tr. Pv padaryti atkerusią, neprilipusią (plutą): Nu kaip ten dėsi atbulai [duonos kepalą], plutą atspausi Ms. Atspaustà duona Ūd. 3. tr. slegiant įskaudinti: Atspaudė man… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dūšvelkis — ×dū̃švelkis (hibr.) sm. (1) sunkus, gremėzdiškas daiktas: Dū̃švelkiai ratai, negal nė arklys patempti Pkl. Dū̃švelkis, ne pjūklas – su juo vargu pjauti Šts. Eina su tokiais dū̃švelkiais apavęs Krž …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmesti — išmèsti, ìšmeta, ìšmetė 1. tr. R išsviesti lauk: Kad gandras išmeta vieną arba du savo vaiku iš lizdo, būs blogi metai Klp. Išmesk tą katę per langą Vb. Arklys pašoko ir išmetė iš balno raitelį tartum kamštį iš butelio P.Cvir. Nesėsk, Joneli,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”